ankstesnis | kitas

2 skyrius
Narkotikų prevencija: darbas su didžiausios rizikos grupėmis bendruomenėse

Narkotikų prevencijos priemonių tikslas – sumažinti vartojančių narkotines medžiagas asmenų skaičių ar dažniau atidėti narkotikų vartojimą iki vėlesnio amžiaus (realesnis tikslas), taip sumažinant narkotikų problemos mastą (Rhodes ir kt., 2003). Narkotikų prevencija – tai informavimas apie narkotikus ir jų keliamą pavojų. Iš tiesų šis konkretus, su narkotikais tiesiogiai susijęs elementas sudaro tik mažą narkotikų prevencijos dalį. Veiksminga strategija derina informavimą apie narkotines medžiagas su elgsenos bei mąstymo (teisingos vertybių sistemos) formavimo metodais, kurie tam tikra prasme užkerta narkotikų vartojimui (Flay, 2000).

Narkotikų prevencija klasifikuojama pagal tikslines grupes. Bendroji prevencija taikoma bendrosioms (paprastai jauno amžiaus) žmonių grupėms, pvz., mokyklos bendruomenei, o ne konkrečioms rizikos grupėms, tuo tarpu atrankinė prevencija skirta pažeidžiamoms grupėms, o tikslinė prevencija – pažeidžiamiems individams. Nors mokyklose vykdoma narkotikų prevencija dažnai yra politinis prioritetas, vis dar ginčytina, ar ji yra svarbiausia visos prevencijos dalis. Kadangi narkotikų prevencijai skirtos lėšos yra ribotos, o kai kuriose šalyse jos dar ir sumažėjo (pvz., Prancūzijoje narkotikų prevencijos biudžetas (valstybės subsidijos) sumažėjo nuo 15 milijonų eurų 2001 metais iki 11 milijonų eurų 2002 metais), tampa vis svarbiau, kad narkotikų prevencija būtų aukštos kokybės ir pagrįsta tvirtais įrodymais. Atsižvelgiant į visuomenės sveikatos poreikius, planuojant ir diegiant narkotikų prevencijos politiką reikia stengtis, kad esminė rentabili bendrosios prevencijos dalis (prêt-a-porter) pasiektų didelę tikslinę žmonių grupę. Vėliau šią prevencijos politiką turi sustiprinti intensyvesnė, konkrečiam atvejui pritaikyta, pažeidžiamoms grupėms skirta intervencija (1 paveikslėlis OL).

1 paveikslėlis OL: Nacionaliniai planai, patikslinantys prevencijos turinį ir strategiją (EN)